Plastiko yra ore, maiste ir net vandenyje – plastikas užvaldė pasaulį ir, rodosi, pergyvens žmones. Nesuyrantis, plačiai naudojamas, keliantis grėsmę gyvūnijai – didžioji dalis kada nors sukurtų plastikinių daiktų vis dar egzistuoja.
Mustafos Khamis (Mustafa Khamis), Šarjos Amerikos universiteto (American University of Sharjah) profesoriaus nuomone, daugelis žmonių nesupranta problemos rimtumo – „plastikas yra visur ir stipriai mus veikia, nors mes to ir nejaučiame“.
Plastiko keliamų problemų sąrašą būtų galima pradėti nuo vėžio. Nors reikalingi išsamesni tyrimai, tačiau Amerikos vėžinių susirgimų tyrimų asociacija (the American Association for Cancer Research) jau pranešė, kad plastike esančios cheminės medžiagos skatina vėžinių ląstelių augimą. Toksinės medžiagos iš plastiko pamažu kaupiasi mūsų kūnuose, jos randamos seilėse ir moterų piene.
Išmestas plastikas, veikiamas saulės, išskiria tam tikras chemines medžiagas, kurios, patekusios į gruntinius vandenis, kelia grėsmę gyvybei. Žmonės apsupti plastiko, kurio yra visur: kompiuteriuose, kvepaluose, rūbuose. Deja, pavojaus mastai dar nesuvokti.
Aplinkosaugininkas Mohamedas Abu Al Aišas (Mohammad Abu Al Aish) iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) teigia, kad „vaikystėje patirtas sąlytis su plastiku gali turėti pasekmių suaugus, tačiau kadangi dar nėra atlikta pakankamai tyrimų ir žmonės nėra įspėjami dėl galimo pavojaus, į šią temą žiūrima paviršutiniškai“.
Atrodo, kad paprasčiausia būtų išsiaiškinti kelius, kuriais tam tikros medžiagos patenka į mūsų kūnus ir tada imtis saugos priemonių, tačiau ne viskas taip lengva.
„Dėl mūsų neapdairumo plastikas jau veikia ir mitybos grandinės pirmąjį lygmenį, nuo kurio priklauso visi gyvieji organizmai. Nėra nieko, kas galėtų kelti didesnį pavojų žmonijos išlikimui nei tai“, – sako Abu Al Aišas.
Mes esame priklausomi nuo gyvybės vandenynuose. 2001 m. atlikti tyrimai parodė, kad šiaurinėse Ramiojo vandenyno dalyse plastiko atliekų yra daugiau nei zooplanktono. Po fotodegradacijos liekantys plastiko gabalėliai kartais yra vadinami undinių ašaromis.
„Žuvys valgo planktoną, bet kai plastiko vandenyje yra daugiau nei planktono, žuvys valgo ir jį“, – sako Abu Al Aišas. Tai stipriai veikia jūrų gyventojus – JTO duomenimis dėl plastiko kasmet žūsta daugiau nei milijonas vandens paukščių ir daugiau nei 100 000 jūros žinduolių (banginių, delfinų, ruonių). Iš plastiko gaminami daiktai ir kitaip prisideda prie spartaus bioįvairovės nykimo, pavyzdžiui, plastikinius maišelius palaikę medūzomis ir juos prariję vėžliai yra pasmerkti bado mirčiai.
Žmonijai tenka pastebėti vis daugiau ir daugiau savo klaidų ir viena iš jų yra plastikas-žudikas.
Parengta pagal www.zaliojilietuva.lt straipsnį.
