
Norint išvengti ekologinės katastrofos reikia kuo greičiau pradėti rūšiuoti atliekas. Didžiuosiuose miestuose jau stovi skirtingų spalvų konteineriai, į kuriuos metami plastiko, popieriaus ir stiklo gaminiai.
Labai svarbu įrengti kuo daugiau specialių šiukšlių surinkimo konteinerių tokioms atliekoms, nes tai yra naudinga patiems gyventojams. Rūšiuoti atliekas turėtų paskatinti ir finansinis suinteresuotumas. Netolimoje ateityje apie 60 proc. pakuočių reikės perdirbti, todėl atsiranda galimybė finansuoti vienos rūšies (popierius, plastikas, stiklas) atliekų surinkimą.. Antrinių žaliavų rūšiavimas gyventojams padėtų sutaupyti, nes rūšiuotos atliekos išvežamos nemokamai.
Surūšiuotos atliekos gali pasitarnauti ir šildymui. Daugelyje ES šalių atliekos deginamos, o gaunama šiluma naudojama šildymui. Taip pat panaudojamos ir sąvartynų išskiriamos biodujos.
Pasaulis ritasi į šiukšlių dėžę. Kartu su juo ten keliaujame ir mes. Vis daugiau imdami išteklių iš gamtos ir dažniausiai į skolą, net negalvojame, jog vieną dieną atsidursime ties bankroto riba. Žemės ištekliai bus išsekę, o aplink mus mėtysis šiukšlių krūvos. Negi norėtume gyventi kaip Italijos Neapolio miesto gyventojai, kur jau daugiau nei pusmetį niekas nenaikina miesto gatvėse augančių šiukšlių kalnų, o medžių šakas kartas nuo karto papuošia skraidantys plastiko kiautai?
Tikime, kad Jūsų atsakymas į šį klausimą bus vienareikšmiškas. Kaip ir atsakymas, į tai, jog reikia saugoti gamtą. Nepriklausomas judėjimas „Uzgamta.org“ nori, kad visuomenė nors sekundei susimąstytų, jog aplinkos tarša nieko gero neduos. Reikia būti socialiai atsakingiems piliečiams ir visomės išgalėmis saugoti mus supančią visumą. Juk tai nieko nekainuoja, o naudą pajausite ne tik Jūs, bet ir ateinančios kartos.
Plastiko yra ore, maiste ir net vandenyje – plastikas užvaldė pasaulį ir, rodosi, pergyvens žmones. Nesuyrantis, plačiai naudojamas, keliantis grėsmę gyvūnijai – didžioji dalis kada nors sukurtų plastikinių daiktų vis dar egzistuoja.
Mustafos Khamis (Mustafa Khamis), Šarjos Amerikos universiteto (American University of Sharjah) profesoriaus nuomone, daugelis žmonių nesupranta problemos rimtumo – „plastikas yra visur ir stipriai mus veikia, nors mes to ir nejaučiame“.
Pasaulyje jau yra gaminami gaminiai iš bioplastiko. Plastikas maišomas su biologiškai yrančiais komponentais. Tokie bioplastiniai gaminiai yra lengviau įsisavinami gamtos ir greičiau suyra. Kai kurie prekybos centrai vietoj įprastinių plastikinių maišelių siūlo naudoti įrančius gaminius. Jų sudūlėjimo procesas yra žymiai greitesnis nei įprasto plastiko: maišelis atsidūręs komposto krūvoje ir yra veikiamas deguonies, saulės, mikroorganizmų ir suyra per metus.
Įprasti plastikiniai maišeliai būna pagaminti iš žmogaus sukurto polimero - polietileno, kuris, patekęs į sąvartyną, nesiskaido. Mikroorganizmai jo nykimo proceso neįtakoja. Tik saulės skleidžiami ultravioleto spinduliai prisideda prie neorganinio plastiko skaidymosi.







